po pamokų 2

Minėtojo mokinio palikimas po pamokų atnešė vaisių. Tebūnie jo vardas - Tomas. Nors šiandien per pamokas jis vis dar smarkiai siuto ir neklausė nurodymų, bet abu jau tikrai žinojome, kad visgi esame draugai. Bandėme meluoti sau ir kits kitam, bet nuo tiesos nepabėgome - šiokie tokie, bet draugai. Jau nebereikėjo man jo už rankos tempti ir sakyti, kad sėstų į vietą, užtekdavo tik pirštu parodyti.

Sužavėtas metodo veiksmingumu, šiandien intuityviai po pamokų palikau kitą sunkiai susiturintį vaiką (tebūnie Rimą). Žinoma, susiturėti vaikams sunku ir dėl mano klaidų veiklos organizavime, bet Rimui šiek tiek drausmės tikrai nepakenks. Liepiau jam 10 kartų nurašyti mokinio elgesio taisykles. Darbo maždaug valandai.

Įdomu, kad tokios griežtos ir gana kvailos bausmės visgi suartina mokinį ir mokytoją. Pradžioj, aišku, būna ašarų. Bet paskui kažkiek pašnekėjus ir leidus paraudoti, vaikui pradeda rūpeti, kas rytoj namų darbams, ką dar galėtų papildomai padaryti, ar galėtų nubėgti namo ir atnešti parodyti piešinį..

Kol Rimas vienas sėdėjo klasėje, Tomas nerimavo už mano klasės langų, į juos barbeno (klasė į koridoriaus pusę įstiklinta). Rimą tai blaškė. Bandžiau kelis kartus Tomui sakyti, kad atstotų nuo langų, bet nieko iš to nepešiau.

Tuo pat metu, kai drausminau Tomą, sugalvojau išsišluoti klasę, nes pagalvojau, kad jeigu klasėje yra šiukšlių (o jų buvo!), tai mano bėdos, o ne valytojos. Aš juk nesudrausminau vaikų.

Pradėjau šluoti. Tomas vis dar barbeno į langus. Išėjau iš klasės ir piktokai paklausiau, ar jis labai norėtų iššluoti klasę. Mano tone tikrai nesigirdėjo siūlymo, greičiau grasinimas. Buvau beveik 100% tikras, kad jis tik nusisuks ir toliau barbens į langus. Jo juk dabar niekaip nenubausiu, jam juk baigėsi pamokos. Visgi mano nustebimui ir džiaugsmui, Tomas vos vos pasimuistęs pasakė: „Gerai“. Pasiėmė šluotą ir iššlavė visą klasę. Iššlavė vi-są kla-sę. Pats vienas.

Iššlavęs dabar sėdi klasėje ir kažką ramiai spalvina (nors jau gali eiti namo). Be jokio garso. Tiesiog sėdi ir spalvina. Siūliau jam užduotį: „Nupiešk, kaip atrodys mokykla ir tu, kai tau bus 30 metų“. Nepatiko jam ta užduotis. Sakė, kad geriau nupieštų, kaip mokykla atrodė prieš 1000 metų. Su Rimu greitai suskaičiavo, kad prieš 1000 metų buvo 1011 metai. Žiūrėsim, ar ką nors nupieš.

Rimas toliau nurašinėja mokinio taisykles. Pasiprašė iš Tomo liniuotės, kad galėtų padėti brūkšnį po kiekvienos taisyklės - kad gražiau būtų. Kai įdomumas tų vaikų...

O aš galvoju, kaip noriu valgyti ir kaip viską spėti.