Žaidimų teorija

Tarkime, kad pasaulyje yra tik viena valiuta (žinoma, litas) ir tik du gėrimai - Burbulinadas ir Diušės. Visi iš vaikystės prisimena, kad gėrimai beveik niekuo nesiskiria. Tarkime, kad Burbulinado buteliukas kainuoja 1 Lt, o Diušių taip pat 1 Lt. Gėrimų rinka tuomet pasiskirsto po lygiai - pusė žmonių perka Burbulinadą, o pusė Diušes.

Kas atsitinka, kai vieno gėrimo kaina nukrenta? Burbulinadas - 80 ct, o Diušės - 1 Lt. Visi perka Burbulinadą, o Diušių nieks neperka, nes B pigesnis, o skoniai nesiskiria.

Grįžkime prie tų gerų senų laikų, kai ir B ir D abu kainavo po 1 Lt. Po 45 dienų mokslininkai pamodifikuos žmogų ir žmogui nebereiks gaiviųjų gėrimų. Vadinasi po 45 dienų niekas nebegers nei B nei D.

Ką galvoja B gamintojai? "Jeigu rytoj kainą nuleisime centu, tai visa rinka bus mūsų ir mes uždirbsime labai daug!" Ką galvoja D gamintojai? "Jeigu rytoj kainą nuleisime centu, tai visa rinka bus mūsų ir mes uždirbsime labai daug!" Abudu galvoja tą patį. Kaip galvoja, taip ir padaro - nuleidžia kainą centu abudu kartu. Vis dar turi po 50% rinkos, bet jau mažesnį pelną, nes uždirba  centu mažiau.

Ką galvoja B ir D gamintojai antrą dieną? Abudu kažką panašaus: "Nuleiskime kainą dviem centais! Konkurentas juk nuleis tik centu! Taip mes turėsime mažesnę kainą ir uždirbsime labai daug!" Kaip taria, taip ir padaro - ir B ir D kainas nuleidžia iki 97 ct. Rinka 50%, pelnas mažėja.

Ar dar pasakoti, ką B ir D galvoja trečią dieną? Turbūt aišku, ir B ir D mažina kainas tol, kol jų pardavimų kaina pasiekia gamybos kainą. T.y. pelnas pasidaro lygus nuliui. Ir vis iš to noro uždirbti daugiau.

Čia šitokį siužetą nusako ekonomikos teorija - žaidimų teorija. Na, ok, labai supaprastintas žaidimų teorijos trupinėlis.


Dabar pamėginkime pereiti nuo gėrimų link mokinių - iš viso 15 mokinių klasėje. Galioja taisyklė - "Kalbėti galima tik pakėlus ranką ir mokytojui leidus." Kas paskutinis pažeidžia taisyklę, tas po pamokos lieka klasėje ir:

• surenka šiukšles,
• nuvalo lentą,
• 15 kartų ant lapelio užrašo "Aš kelsiu ranką!"

Įvesdamas šią taisyklę net nesitikėjau, kad ji turės sąsajų su žaidimų teorija, bet visgi turi.  Tarkime, kad mokinių pelnas - per pamoką rėkti. Visi nori daug pelno. Bet niekas nenori būti nubaustas. Galimybę rėkti kiekvienas turi - ima sau ir rėkia - niekas neuždraus. Tik kiekvienam, matyt, baisu, kad po jojo rėkimo draugai gali daugiau ir neberėkti. Tuomet reiktų likti klasėje ir padėti mokytojui tvarkytis. Truputį apsvarstęs dažnas mokinys nusprendžia, kad rėkti visgi neapsimoka. Visi lieka be pelno!

Gražiausia šios sistemos dalis kol kas yra ta, kad ji nėra nukreipta prieš klasės triukšmadarius. Ji adresuota visiems. Šiandien pvz. po pamokos prasikaltęs liko klasės pirmūnas. Nes jis paskutinis prašnekėjo. Tai džiaugėsi visi triukšmukai! Tai motyvacija pakyla jiems tylėti! Juk net pirmūnai gali nukentėti! "Aš lygus su pirmūnu!" Gal net šitaip jie pagalvojo. 

Na, ok, šiuo konkrečiu atveju, šis reikalas, kad pirmūnas liks po pamokų buvo su tuo mokiniu aptartas. Paprašiau aš jo pamokos gale netyčia patriukšmauti. Būtent dėl to priežasties, kad triukšmukai pasijaustų gerai. Pakelti nuo žemės vieną šiukšlę, nubraukti lentą ir parašyti "Aš kelsiu ranką!" vaikas užtruko gal 3 min, bet kiek visiems buvo džiaugsmo! Ir jam pačiam smagu buvo. Nes jis žinojo, kodėl viskas vyksta - aš jam papasakojau. Jis žinojo kažką, ko niekas kitas nežinojo.

Vat šitaip! Universiteto žinios tam tam tam veikia ir gyvenime!

Oooo kas netyčia praleidot penktadienį tūkstantmečio vaikus:

• Laidos įrašas,
• Video siužetas apie į finalą patekusias,
• Nuotraukos,
• Man labai faina šita.

Ateinančiom dienom įkelsiu antrą neįveiktą šeštokų uždavinį. Šį kartą iš olimpiados.

Linkėjimai iš šiandien snyguriavusios Tauragės!