trikdžiai

Kaip matot, truputį stringu su blogu. Apmažėjo naujų įspūdžių - atrodo apie tai, kas vyksta sunkiai jau esu daug prirašęs, tad nebesinori kartotis. Maži stebuklai taip pat nebesukelia tiek emocijų, kad tiesiog turėčiau jomis pasidalinti.

Baigėsi antras trimestras. Iš 60 mokinių trims išėjo dešimtukai, o šešiems - trejetukai. Kai kuriems tai jau antras neigiamas trimestras, kas lyg pranašauja, kad neigiamas pažymys gali išeiti ir metiniame trimestre. Žinia, kad jei kažkokiam dalyke neigiamas pažymys metiniame trimestre, mokinys paliekamas to dalyko pataisų. Įdomu, kaip ten bus. Kolegės pasakojo, kad per pataisas ateina 3-4 mokiniai, tai su jais visai kitoks darbas, negu kad darbas pilnoje klasėje. Jie nebeturi prieš ką rodytis, pats gali skirti jiems daug dėmesio, net susidraugaut pavyksta.


Išmokimas

Iš teigiamesnių dalykų, tai su viena šeštokų klase užsivedėm „Išmokimo sąsiuvinį“, kuriame jie pamokos gale atsako į kokius nors klausimus, pvz.: ko aš šiandien išmokau? kas patiko? ką aš galėčiau daryti geriau? ką mokytojas galėtų daryti geriau? Bandau bandau kažkaip įsivesti tokią sistemą / tradiciją, kad pamokos gale būtų šiek tiek apmąstoma tai, kas šiandien įvyko. Rytoj bandysim reflektuoti apie antrą trimestrą.

Vanduo

A, va, dar vienas smagus dalykas buvo. Gal girdėjot, kad ketvirtadienį Tauragėje nebuvo vandens. Tą ketvirtadienį įvyko 2 įvykiai:
1.
Ryte namie aš prausiausi neskubėdamas, kadangi nereikėjo eiti į pirmą pamoką. Nusiprausiau, nusiskutau barzdą ir palengva valiausi dantis. Pastebėjau, kad vandens srovė silpnėja. Kartais būna - susilpnėja. „Nieko nuostabaus“- pagalvojau. Kai tik išsiskalavau dantis, srovė sustojo. Būna kartais, atjungia vandenį, tad labai nepergyvenau. Tik mokykloj sužinojau, kame reikalas ir kaip man pasisekė su laiku. Galėjau juk likt muiluotas!

2.
Ryte jau mokykloje turėjau laisvą pamoką. Nuskambėjo skambutis į pertrauką. Jau ėjau į koridorių, nes reikėjo budėti. Pamačiau, kaip du septintokai stumdosi. Dar pilnai nepabudęs iš ryto jau norėjau eit jų išskirinėti, bet mano darbą perėmė kitas septintokas.
   - ĖĖĖĖĖĖĖĖ, chebra, pamokos DVAM MINŪČIŲ!!!
   - Kąąą? Keli necenzūriniai išsireiškimai.
   - Rimtai, chebra! Pamokos DVAM MINŪŪŪŪČIŲ!!! Sutrumpino, einam pažiūrėt.

Dvam = 20

Galvojau, kad geros žinios nešėjas tik apgaudinėja draugus, nes jei kada pamokos ir būna sutrumpintos, tai jos trumpinamos iki 35 min. Visgi apsidžiaugiau, kad nebereikės išskirinėti besistumdančių septintokų, jie rado įdomesnį užsiėmimą - sužinoti, ar tikrai pamokos DVAM minučių.
Aš beveik užtikrintas, kad septintokai juokauja, nukulniavau link antro aukšto. Bekulniuodamas pamačiau didelį būrį vaikų, žiūrinčių į sieną. Ant sienos kabėjo skelbimas, kuriame buvo užrašytas tos dienos pamokų laikas. Pamokos .... dvam minučių. Iš tikro. Bet be jokio parašo. Hm... keista.
   - MOKYTOJAU!!!! Matėt!? Pusę 12 jau eisim namo!!!!
   - Jiėėėėėėėė, pamokos tik dvam minučių.
   - Kaaaaai, geras, galėtų visada vandens nebūti!!

Teigiamų emocijų netrūko. Ir pats pradėjau šypsotis iki ausų. Taip faina buvo matyti tiek laimingų žmonių. Nuėjau į antrą aukštą, į mokytojų kambarį, paklausti, kas čia vyksta. Jau beveik atidarydamas mokytojų kambario duris pastebėjau tris devintokus, liūdnai beramstančius sienas. „Negi jiems dzin, kad pamokos tik dvam minučių?“- pagalvojau.. Mano galvojimą pertraukė kitas geros žinios nešėjas su žinia:
   - CHEBRA! Pamokos tik dvam minučių!!

Trijulė atrodė maždaug taip:




Pamokos išties tetruko 20 minučių.