Šiandien pamokoje riktelėjau. Gan garsiai. Surikus, trumpam šmėstelėjo mintis: "Uch, kaip keista, matyt, jau seniai būsiu berėkęs". Patiko man ta mintis. Tik dabar laikysiu sukryžiuotus pirštus, kad nebūčiau prisikalbėjęs.
Šiandien atsiverčiau šią pedagoginę knygą. Patiko skaityti. Įvadas daug pažadėjo. Autorius, 28 metus dirbęs mokytoju, rašė, kad per pastaruosius 20 metų atsirado daug įvairiausių disciplinų įrodymų, kurie aiškina koks mokymas būna veiksmingas. Taip pat minėjo, kad naujieji metodai ne tik padeda mokiniams geriau išmokti, bet ir nuima dalį mokytojų krūvio. Ne knyga, o biblija. Reiks skaityti.
Kol kas knygoje akcentuojamas giluminis mokymasis, kurio meto mokinys išmoksta ne informaciją atgaminti, bet susieti su jau turimais dalykais ir taip mąstyti. Pavyzdžiui naują supratimą apie dalybą įvedinėti ne kaip atskirą konceptą, bet pradžioj juos sieti su konceptais saldainių dalijimasis ar pyrago pjaustymas. Taip smegenyse informacija susijungs ir bus pritaikoma! Valio! Jei dar ką išganingo perskaitysiu, pasidalinsiu.
Oi, dar su šeštokais žaidėme loterijas, bet jas aprašysiu vėliau.
Kul, parasyk daugeu ideju is tos knishkos - idomu. Gal ir paskaityt noreciau, jei turesi kada paskolint!
AtsakytiPanaikintiApie saldainiu dalijimasi/pyrago pjaustyma, tai visai ne wow - mokytojai kazkaip panasiai ir mums pristatydavo dalyba.
Jo, seni, reiktų tau paskolint kada kokią knygą, nes tavo Fermat's Last Theorem dar dabar turiu. Belenkaip gerai knyga!
AtsakytiPanaikintiO dėl pyrago pjaustymo tai jo, taip ir pristatinėja ir dabar. Bet gerai sau įsivardinti tą principą, kad naudinga yra kiekvieną naują medžiagą sieti su jau turima informacija galvoje, taip ta medžiaga aiškesnė pasidaro.