Šiandien vedžiau keturias pamokas. Dvi iš jų buvo nuostabios!! Tobulos pamokos, dar dabar apie jas pagalvojus apima neapsakomas džiaugsmas.
Ateinu į klasę, mokiniai atsistoja, pasisveikinam, leidžiu mokiniams atsisėsti, trumpai pašnekam apie namų darbus, pristatau naują namų darbų vertinimo sistemą. Visi sėdi, klauso, linksi galvom, kelia rankas, klausia įdomių klausimų, į kuriuos aš arba turiu atsakymus, arba tučtuojau juos sugalvoju! Kartais net šmaikščius. Mokiniams namuose viskas sekėsi puikiai, tad pradedam nagrinėti naują temą. Vos ištarus „atsiverskit 36 puslapį“ visi sekundei sušnąra ir po akimirksnio jau pakėlę galvas laukia tolesnių nurodymų. Užsirašom temos pavadinimą, aš lentoje pristatau pamokos tikslą, paaiškinu temą. Dauguma supranta, kam neaišku, paaiškinu. Taip išsiaiškinam temą, užduodu darbo. Jo daug, mokiniai nori priešintis, bet nieko, kažkaip pavyksta juos nuraminti ir jie visi kartu nuleidžia galvas ir pradeda dirbti. Tyliai. Kartais pasitardami. Dirba. Kelia ranką, aš prieinu, paaiškinu, kitų paklausiu kaip sekasi. Užduodu namų darbą, padėkoju už pamoką. Viena mergaitė po pamokos net pasakė „Vau, kokia įdomi pamoka buvo!“ (ta pati, kur per pirmąsias pamokas yra prasitarus „hm, nu anksčiau man matematika labai patiko, o dabar visai neįdomu!“.) Taip pamoka pasibaigia ir išsiskiriam iki rytojaus.
Uch, net rašyti gera buvo. Girtis :) Žinot kam didžiausi nuopelnai už tai? Direktoriui :) Per šias pamokas jis tyliai sedėjo kamputy ir stebėjo pamoką. Ach, kaip gera buvo. Reiks gal kokį popierinį jį visad turėt šalia savęs.
Žodžiu ne vien tik vargai mokykloj!
turėtų būt labai gerai !
AtsakytiPanaikintio pabandyk tu pasėdėt direktoriaus vedamoje pamokoje, ar rezultatas bus panašus ?
Na, tai labas, kai sakoma pradžioj ...
AtsakytiPanaikintiVat radau tavo blogą, ale žiūriu, kad geras.
Norisi nepakėlus rankos pakomentuot. Tai va.
Juk ir aš savo "blizgančią" karjerą pradėjau mokytoju. Buvo geri metai. Kokie šeši, jei gerai pamenu. Paskiau, užėjus lietuviams,
teko dėl švento reikalo (maitint šeimą ir taupyt poršui) imtis verslo. Bet pirmąsias dienas įsidėmėjau ir niekad nesigailiu, kad teko dirbt mokykloj. Ir dabar, jau čiut ne prieš pensiją, gal grįžčiau, jei švietimo ministerija fizines pastabas mokiniams įteisintų. Na, dėl profilaktikos bent, tik du sykius per pamoką, vietoj asmeninių užduočių, tipo. Trumpai, be juokų, ir remdamasis ne tik savo patirtim, pasakysiu taip - kaip save pateiksi vaikams pradžioj (kokį įvaizdį apie savo reiklumą, minkštumą, sukalbamumą arba atvirkščiai, ir t.t. sudarysi), taip jie ir elgsis su tavim ateityje.
Mokiniai žaibu pasidalina visa bendravimo plonybių su mokytoju patirtim ir todėl vėliau būna labai sunku jų nuostatas (pvz. "su šituo poetu galima drąsiai dūrą stumti") pakeisti.
dėdė fėdė kavenskas
:))) Vakar besėdint kavinėj draugai paminėjo, kad kažkoks 'bičas' bloge parašė komentarą, kad sugrįžtų į mokyklą, jei fizines bausmes grąžintų. Tuomet dar nebuvau skaitęs komentaro, bet iškart žinojau, kad taip bus Dėdė Fėdė Kavenskas :) Ačiū!
AtsakytiPanaikintiBandau, bandau save pateikti kaip labai rimtą ir reiklų. Sunkoka kol kas, bet palengva pavyksta griežtėti.
E, seni, as tavo vaikam nusiusiu foto is Sutkunu, kur tu keli liuksa. Pamatys koks tu rimtas :D
AtsakytiPanaikinti(y) liuks, seni. Nusiųsk, seni.
AtsakytiPanaikinti