Atostogos

Na, taip, jos šiandien prasidėjo :) Ach, labai gerai, kad ir kaip su tais vaikais smagu bebūtų.

Na, o šiaip šią savaitę buvo pablogėjus klasių drausmė. Šiandien kelioms klasėms daviau tokią apklausėlę su klausimais: kas patiko, kas nepatiko, kuri pamoka patiko labiausiai, kuri mažiausiai, ko jautiesi išmokęs ir panašiai.

Beveik visi mokiniai parašė, kad klasėje trūksta drausmės. Vienas bičas net parašė, kad jis ir pats būna dėl to kaltas. O šiaip juk visi kiti kalti, ar ne? Įdomu būtų paklausti suaugusiųjų panašių klausimų adekvačiose situacijose ir įdomu, ar daug kas parašytų „aš kaltas!“ Na, bet čia atskira tema, o dabar grįžikim prie bėdų su drausme.

Taigi daugumai mokinių drausmės trūksta (kelioliką jų užrašė, kad jiems labiausiai patiko ta pamoka, kurią stebėjo direktorius, nes visi buvo tylūs ir ramūs). Deja, daugumai nepatinka, kai mokytojas šaukia ar rėkia. Kažkas netgi labai fainai užrašė „nepatinka, kai mokytojas kriokia“ :))))) Liuks. Dar esu girdėjęs, kad vaikai sako kitoms mokytojoms, kad aš griaudėju, kartą teko ir riaumoti. Paglosto mano vyriškumą :))

Nūūūū bet čia pagrindinis mano uždavinys atostogoms! Susirašyti veiksmų planą, ką daryti, kai kas nors neklauso ir apskritai susidėlioti sau tokius uždavinius, kaip kad:

• Kalbėk tik tada, kai esi įsitikinęs, kad visi klauso (kartais realybėje tai atrodo neįmanoma)
• Išsimiegok, nes kai esi pavargęs, dažnai klasei neklausant tiesiog norisi nuleisti rankas, atseit patys susipras. Bet turbūt nesusipras. Viena mokytoja gražų palyginimą pasakė „Įsivaizduok, kad tu ir klasė, tai žvėrių pulkas. Tu privalai būti vadas, nes kitaip bus chaosas“. Na, o vadas turbūt ne per gražias filosofijas (kad ir kaip to norėtųsi) užsitarnauja pagarbą. Toks palyginimas skamba žiauriai, bet tiesos yra.

Žodžiu, jei kas tik turit kokių pasiūlymų, tai rašykit! Ačiū tiems, kas patarinėjat, jūsų žodis tikrai išgirstas ir taikomas!

Milijonas litų!

Vakar vaikams daviau užduotėlę. Jie turėjo parašyti, ką darytų, jeigu turėtų milijoną litų. Aš sakiau, kad jie galvotų, ką veikti, kviestų mane, o aš sakyčiau jiems, kas kiek kainuoja. Labai įdomu buvo. Vienas bičas nesugebėjo sugalvoti daikto pigesnio už milijoną - norėjo atominės elektrinės, tada Akropolio, tada lėktuvo. O kiti norėjo lovos, spintos, batų. Žodžiu, labai įdomu paklausyti buvo. Beje, keli vaikai sakė, kad pirktų dinamitą ir susprogdintų mokyklą, o viena mergaitė klausė, kiek kainuotų išnaikint visus mokytojus. Paklausiau, ar norėtų išnaikinti tikrai visus, visam pasaulyje? Sakė: „Ne, tik čia, Tarailiuose (mūsų mikrorajonas)“. Labai nuotaiką pakėlė ta užduotėlė.

Kai pasisakė vaikai patys, susirūpino, o ką gi mokytojas su milijonu darytų. Įdomu sau šį klausimą buvo užduoti. Keliolika sekundžių pamąstęs pasakiau, kad statyčiau naują mokyklą. Vaikai sakė, kad susprogdintų, bet tada pasakiau, kad mano mokykloj vietoj suolų būtų pagalvėlės ir ant jų sėdėtumėm. Tada sakė, kad gal nesprogdintų.

Įdomumo dėlei su vaikais paskaičiavom, kiek laiko man užtruktų tą milijoną uždirbti, jei dirbčiau mokytoju. Pam pam pam, ėmėm, kad per mėnesį kažkokiu stebuklingu būdu sutaupau 700lt. 

1,000,000 / 700 = 1429 mėnesiai = 119 metų. Pam pam pa ram!

Gero savaitgalio!