Kodėl mokytojai nenori atestuotis?

Lyg to būtų negana, švietimo ir mokslo ministro potvarkiu sudaryta darbo grupė paruošė naują Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projektą, numatantį įvesti visuotinę, reguliarią bei privalomą atestaciją, kuri demonstruoja visišką nepasitikėjimą mokytojais. 

(Lietuvos Švietimo Profesinė Sąjunga; nuoroda)

Nuotrauka iš Delfi

Skamba kvailai, ar ne? Juk, atrodytų, normalus dalykas yra atestacija. Valstybė patikrina žmogų, ar jis yra pasirengęs dirbti darbe, už kurį jam valstybė moka atlyginimą. Nagli tie mokytojai, bando išsisukti nuo to, ko kitos profesijos neišvengia. Man irgi taip atrodė, kad negražiai mokytojai elgiasi sakydami, kad atestacija demonstruoja visišką nepasitikėjimą mokytojais. Valstybė juk privalo užtikrinti švietimo kokybę ar ne?

Visgi neseniai, manau, supratau, kodėl mokytojai į atestaciją žiūri su baime. Pagrindinės yra dvi priežastys: (1) šiandien švietime madinga A, o rytoj B; (2) mokytojo darbo vertinimas remiantis skirtingais kriterijais.

1. Šiandien švietime madinga A, o rytoj B.

• Dabar madinga per pamokas ugdyti tiek dalykines žinias, tiek bendruosius gebėjimus (bendravimas, bedradarbiavimas, asmenybės vertė, pilietiškumas, etc..). Anksčiau buvo madinga kuo stipriau ugdyti tik dalykines žinias. 
• Dabar madinga, kad pamokos būtų gyvos, vaikai laisvai jaustųsi, domėtųsi, judėtų po klasę; anksčiau buvo gerbtina mirtina tyla. 
• Dabar kiekviena pamoka privalo turėti pamokos uždavinį (jei jo nėra, pamoka skaitoma visiškai nepavykusia), anksčiau apie pamokos uždavinį net kalbos nebuvo. 
• Dabar madinga leisti gabesniam vaikui pamokyti silpnesnį vaiką (jie kartu geriau išmoksta, ugdo bendruosius gebėjimus), anksčiau buvo sakoma: "O ar gabusis Petriukas turi diplomą, kad galėtų ką kitą mokyti?". 

Čia tokie mano pastebėjimai iš kolegių pasakojimų. Esmė - ilgainiui pasimeti, kas šiandien gerai, o kas blogai.

2. Mokytojo darbo vertinimas remiantis skirtingais kriterijais.

• Mokiniai patenkinti, kai pamoka lengva ir žaisminga;
• Tėvai patenkinti, kai vaikai pluša nepakeldami galvų;
• Kolegos gerbia už tai, kad vaikai tavęs besąlygiškai klauso;
• Švietimiečiai patenkinti tada, kai vykdai pamokas pagal Švietimiečių nurodymus.

Daugiausiai kontakto su mokiniais ir tėvais, tad jiems labiausiai ir norisi patikti. Ypač tada, kai Švietimiečiai jau kelis kartus pakeitė švietimo madas, kiekvieną kartą sakydami, kad tai absoliučiai teisingas mokymas (žiūrėti pirmą punktą), ir pasitikėjimas jais dingęs.

Taigi kam bebandysi patikti, vis tiek kas nors bus blogai. Galiausiai nebežinai, kas yra gerai, o kas yra blogai. Atrodo, stengiesi padaryti, kaip būtų geriau, atrandi su vaikais gerą mokymosi sistemą, o ateina kas nors iš išorės ir pasako, kad dėstai blogai. Nors galbūt pagal tuos pačius metodus anksčiau kas nors būtų pasakęs, kad dėstei gerai.

Biheiviorizmo požiūriu žiūrint už tą patį veiksmą (tokį patį mokymą) kartais gauni teigiamą, o kartais neigiamą paskatinimą, kuris veda prie išprotėjimo (niekur neradau šaltinio, bet esu kažkur apie tai skaitęs :) ). Todėl, man rodos, mokytojai ir yra truputį išprotėję ir atestacija tai jau tikrai ne jiems. Nes nesinori būti vertinamu. Visiškai. Nes nežinai, kas yra gerai, o kas yra blogai.

P.S. Atestacija, žinoma, gėris. Švietimo lygį tikrai pakeltų. Bet pamėginau suprasti, kodėl pedagogai nenori būti atestuojami. Gal ir jums kam paaiškėjo?

Mokyklos liaudies instrumentų ansamblis

Mokykla dalyvavo Pildyk talentų konkurse. Buvo du ansambliai 1. Liaudies instrumetų, 2. Gitaristų. Liaudies instrumentai laimėjo ir pateko į antrą turą, kur juos dabar galima žiūrėti viešai! Deja, į trečią turą nepateko :) Tai buvo didžiausias dalyvavęs mokyklinis kolektyvas ant visos Lietuvos!

Netikras mokytojas

Va, kaip nutiko šiandien facebook'e :) Jėga, truputį net iš vėžių išmušė, bet įdomiai mokinys parašė. O, beje, manau, kad netrukus turėčiau trinktelt kokį įrašą. Neseniai atsidariau tinklaraščio statistiką. Pasirodo, kažkas vis dar atsidaro šią duonelę. Ačiū, malonu! :) Gražių 2012-ųjų!

Pop muzika

Šiandien vakare mokykloje susitikome su viena auklėtine. Repetavom Keistuolių teatro "Stebuklingą medį", kurį dainuosime trečiadienį, kai su mokykla sodinsime medį.

Po repeticijos paklausiau, ar jai patiko daina. Sakė, kad patiko. Pasakiau, kad Keistuolių teatro čia daina. Pasirodo, nebuvo girdėjusi mergaitė Keistuolių teatro. Aš, žinoma, nustebau, pradėjau dainuoti visas dainas, kurias greitai atsiminiau keistuolių ir vis klausiau: "Ar tikrai ir šitos nežinai?" Nežinojo. Uch...

Tada ir aš gavau klausimą:
- Mokytojau, o jūs žinot Jason Derulo?
- Kąąąą tokį?
- Jason De-ru-lo!
- Nea, nežinau.
- Va, ir jūs kažko nežinot!

Supratau, kad lygiosios. Pamaniau, kad atėjus laikui, mergaitė apie keistuolius dar išgirs. Parodė man tą Jason Derulo ir dar kokius 10 negirdėtų muzikantų, kurie visi dainavo apie nelabai vaikiškus dalykus (viena daina prasidėjo kažkaip "I will wake up in the morning and will brush my teeth with a bottle of Jack". Paklausiau, ar ji supranta, apie ką muzikantai dainuoja. "Ne, nesuprantu, tik žodžius žinau." Tuo metu apsidžiaugiau dviem dalykais. 1) Liuks, kad gyvenam ne anglakalbėje valstybėje. 2) Liuks, kad vaikai turi kažkokį magišką skydą prieš tokius dalykus. Internetas jų pilnas, o jie vis tiek nesupranta. Nežinau, gal ir supranta, bet įtariu, kad klauso tos muzikos tiesiog dėl bangos, o ne dėl prasmingo turinio. Valio!

Aišku, vėliau lengvą jutūbinę keistuolių terapiją mergaitei pravedžiau. Išėjo niūniuodama "Stebuklingą šulinį".

Ypač rimta klaida

Aha, klaida, tik ne mokinių, o mokytojų.

Knygoj ką tik perskaičiau, kaip reikia mokiniams suteikti atgalinį ryšį.

1. Pagiri;
2. suteiki kritiką, kuri būtų orientuota į ateitį ir skambėtų kaip teigiamas patarimas.

Kurgi tuomet ta ypač rimta klaida? Ogi, rašo, mokytojai dažnai norėdami išlaikyti silpnesniųjų mokinių motyvaciją suteikia jiems tik pirmą punktą atgalinio ryšio ir taip neskatina jų siekti geresnių rezultatų. Kaip ir šioks toks neatitikimas gaunasi, nes pažymys - penketas, o komentaras - "šaunuolis, puikiai viską išsprendei!". 

Aš taip visada dariau! Bet dabar tai jau nieko panašaus nebebus!

Labas vakaras, skambina auklėtojas.

Taip taip, ką tik pirmą kartą paskambinau auklėtinės mamai. Buvo baisu, nes galvojau, kad nei šis nei tas čia skambinėt vakare, bet buvo puikus trumpas pokalbis! Kūl, reiks dar kada nors kam nors paskambinti. Turiu, beje, šeštokus. Baisiai geri. Gėlių daug atnešė. Budresni berniukai, matyt, bus pastebėję mano polinkį į saldumynus, tai vietoj gėlių atnešė saldainių. Nepabrokyjau.

Dar, beje, šiandien, manau, gerą pedagoginį sprendimą priėmiau. Per pamokas šiandien dalijomės į grupes, tiksliau aš dalinau. Tai visada būna sunkus procesas, nes būna begalė: "Aš su juo tai tikrai nesėdėsiu!" Viena mergaitė būtent taip kelis kartus ir pasakė apie vieną berniuką. Per pamoką moralo atskaityti nespėjau, tad pasinaudojau elektroninio dienyno stebuklais. Šiemet, beje, dirbame tik su juo. Valio, nebereiks popieriniam variante korektoriumi tepti klaidas taip, kad nieks nepamatytų, kad ten buvo suklysta ir viskas atrodytų normaliai!

Parašiau mergaitei elektroninę pastabą. Trijų trumpų pastraipų moralą apie tai, kaip ten viskas buvo nelabai gerai, kaip tas berniukas turėjo jaustis, ir bla bla bla.. Tai buvau apsidžiaugęs moralu, galvojau, kad gerą pavariau, sugėdinsiu mergaitę! Bet tada prisiminiau, kad knygoj rašo, kad vaikai patys turi būti atsakingi už veiksmus, kurti patys, suprasti patys. Nutryniau visą pastabą ir palikau tik tiek:

Kaip vertini šiandieninę situaciją, kai sėdome į grupes?


Prašau atsakyk man el. laišku.
Sėkmės bla bla bla

O šiaip rugsėjis kol kas einasi neblogai. Mokykloje taip pat atsirado mp3 failus skaitantis elektroninis skambutis. Šiandien iš ir į pamoką kvietė štai tokia melodija, tik truputį patūrbinta - pagreitinta, daugiau būgnų + kažkokie sintezatoriai!

Linkėjimai į didmiesčius!

Su!

Taip taip taip, pagaliau ji atėjo! Rugsėjo pirmoji! Valio! Sveikinu visus!

Vėl visi atrodo geri, faini, įdomūs ir gražūs! Pailsėjau!

Linkiu gerų metų!

Dar šiandien skaičiau įdomų tekstą apie tai, kaip gyvena žmonės, kurie uždirba po 30 000 dolerių per dieną. Čia.

P.S. "Šiuolaikinio mokymo" dar neperskaičiau, bet skaitau.

Beje, dar neseniai skaičiau, kaip galima mokintis save dresuoti ir nugalėti visas problemas gyvenimo! Pasidalinsiu kurį kitą kartą. Dabar reik ruoštis rytojui. Gana įdomu bus rytoj. Su mokykla sugalvojom daryti dieną, per kurią kiekvienas mokinys susigalvoja savo sėkmės kelią. Iš esmės tai bus sakymas, kad ne tik 10 yra gerai. Yra ir kitų matų, kurie sako, kad tu esi geras. Reik rimtai dabar galvą sukti, kaip tai įtikinančiai vaikams perteikti.

Tauragėje šviečia saulė, o rugsėjo 9-ą atvažiuos groti bardai!